„Ford Mondo MKI“ 

„Ford“ mašinos visada pasižymėjo tuo, kad buvo prieinamos daugeliui žmonių. Ne išimtis tapo ir „Ford Mondeo“, gamintas nuo 1993 iki 1997 metų. Tai buvo pirmasis „pasaulinis“ modelis, sukurtas atsižvelgiant į visų kontinentų vairuotojų poreikius. Turbūt todėl pasižymėjo puikiomis techninėmis charakteristikomis, bet buvo ganėtinai blankus.

Situacija pasikeitė 1998 metais, kai „Mondeo“ išvaizda buvo gerokai pagražinta. Automobilis gavo didžiulius įkypus priekinius žibintus, kiek kitokią važiuoklę. Šį kartą papasakosime apie pirmosios kartos „Mondeo“, nes keliuose būtent jų yra daugiausiai. Nepaisant ganėtinai garbingo amžiaus, „Mondeo“ lenkia ne vieną naujesnį tos pačios klasės modelį.

1994 metais jis buvo pripažintas „Metų automobiliu“, tačiau ir šiandien jo važiavimo kokybė, patogumas, interjeras ir ergonomika nėra pasenusi. Sklandūs priekinio panelio išlinkimai pereina į durų apdailą, centrinė konsolė kiek pasukta į vairuotoją, puiki prietaisų skydelio ergonomika. Bazinė modifikacija tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kukli. Taip, nėra elektros paketo, kondicionieriaus ir brangios apdailos, bet visose mašinose yra dviejų krypčių reguliuojamas vairas su stiprintuvu ir saugos pagalvė vairuotojui, oro filtravimo sistema „Micron Air“ ir durų spynelės su specialiais elementais, neleidžiančiais atrakinti mašinos metaline liniuote.

Papildoma įranga priklauso nuo komplektacijos, o jos buvo penkios: „Mondeo“, „CLX“, „GLX“, „S1“ ir –prabangiausia – „Ghia“. Šiuose modeliuose buvo kondicionierius, antra saugos pagalvė, nuotolinis durelių atidarymas ir pan. „Ghia“ galėjo pasigirti odiniu salonu, priekinio stiklo elektriniu šildymu, kompiuteriu, autopilotu ir užpakalinių stiklų atidarymo blokatoriumi. Be to, prietaisų panelyje kartkartėmis užsidegdavo dvi „snaigės“: geltona, kai temperatūra lauke nukrenta žemiau +1...+3 C, raudona – kai temperatūra žemesnė ir galimas plikledis. Vienu patikimiausių „Ford Mondeo“ mechanizmų meistrai įvardija transmisiją.

Nei pavarų dėžė, nei sankaba neturėtų pateikti savininkui jokių nemalonių staigmenų. Ir mechaninė, ir automatinė pavarų dėžės pasižymi ilgaamžiškumu. Jos tarnauja ilgiau už kitus mazgus ir agregatus. Tepalas į mechaninę pavarų dėžę supilamas gamykloje ir, pasak servisų darbuotojų, papildyti jį tenka labai retai. Vienintelė problema – sukimo guolio gedimas automobiliuose su hidrauline sankaba. Remontuojant gedimą pavarų dėžės nuimti nereikia. Automatinę pavarų dėžę galima sugadinti tradiciškai – staigūs startai ir stabdymai sudegina frikcionus. Natūralus greičių dėžės senėjimas ir dėvėjimasis prasideda po 150 000 km.

Optimalus yra bet kuris iš keturių cilindrų benzininių „Zetec“ serijos variklių, o pats kukliausias (1,6 l 90 AG) variklis ne itin tinka sunkiai šeimyninei mašinai. Nusipirkus tokią mašiną reiktų pakeisti variklio diržą, degimo žvakes ir tepalą. Diržus „Ford“ rekomenduoja keisti kas 5 metus arba nuvažiavus 80 000 km. Kas 10 000 km vertėtų pakeisti žvakes. Originalios žvakės turėtų tarnauti iki 20 000 km, tačiau blogas benzinas sutrumpina šį laiką. „Mondeo“ su kondicionieriais gali perkaisti variklis. Siekiant to išvengti, aušinimo skystį, jei jis žalias, reikia keisti kas treji, jei raudonas – kas šešeri metai. Kasmet reiktų išvalyti radiatorius. Taip pat variklis gali kaisti, jei sugedęs aušinimo ventiliatorius. Jei įjungus kondicionierių už variklio esantis ventiliatorius nesisuka, reikia ruoštis remontuoti cilindrų bloko galvutę, nors šiaip „Zetec“ serijos varikliai labai patikimi. Jei bus pasirinktas modelis su 90 AG turbininiu dyzeliniu varikliu, reikia pasiruošti didesnėms išlaidoms. Variklyje yra du dantytieji diržai, kuriuos pagal instrukciją reiktų keisti kas 50 000 km, tačiau galima tai daryti ir kas 40 000 km. Blogiau nebus. Kiek sudėtingiau su turbina. Pirmosios problemos prasideda po 45 000 km, o naudojant ne rekomenduojamą tepalas – dar anksčiau. Turbina gali veikti maždaug 150 000 km. Žiemą, pasikonsultavus, reikia nepamiršti į dyzelį įpilti antiparafininių priedų. Taip pat nereiktų labai „spausti“ variklio ir jokiu būdu nesistengti užgesusios mašinos užvesti tempiant, nes paprastai tik nutrūksta diržas.

„Ford Mondeo“ yra du modeliai. Jie nėra patikimi, bet jų aptarnavimas kainuoja maždaug dvigubai daugiau. Mūsų šalyje jie sutinkami retai, bet apie juos verta žinoti. Tai mašina su visais keturiais varančiaisiais ratais ir modelis su „elektronine“ pakaba. Pirmajai versijai gali būti sunku rasti detalių, antrosios taip pat nevertėtų rinktis, nes problemų su valdymo bloku ir sudėtingais amortizatoriais tikrai nebus išvengta. Elektronikai „nepatinka“ purvini keliai, ji gali atsisakyti veikti, todėl nenustebkite, jei turėdami tokią mašiną kaimo keliuke pajausite, kad viena pusė nusileido žemiau už kitą arba mašina beveik dugnu liečia žemę. Taip pat problemų kelia elektros instaliacija. Užtenka atverti variklio dangtį ir pažvelgti į priekinių amortizatorių atramas – jei iki jų eina laidai, prieš jus mašina su „elektronine“ pakaba. Aišku, ją galima išmontuoti, bet tai – papildomos išlaidos. „Ford Mondeo“ važiuoklę reiktų tikrinti kas 30 000 km. Problemos gali kilti dėl lygių šoninių greičių lankstų, kurių pakabos nelabai vykusios konstrukcijos, o tai lemia greitą susidėvėjimą.

 

Šaltinis: autoreviu.lt